Becca Fitzpatrick „Crescendo“

crescendo

Patariu neskaityti šios apžvalgos, jei neskaitėte knygos “Puolęs angelas“!

Noros gyvenime šiuo metu nestinga rūpesčių. Ji susidraugauja su savo angelu sargu Lopu (kuris vis tik nėra tokio jau „angeliško“ būdo), bet jaunuolių meilei atsiranda rimtų kliūčių. Lopas vis labiau tolsta nuo Noros ir ši nesupranta, ar tai daroma jos labui, ar viskas tik dėl to, kad Lopas susižavėjo didžiausia Noros prieše Marse Milar. Negana to, Norą lanko nužudyto tėvo dvasia, ir ji pasiryžta išsiaiškinti, kas kaltas dėl tėvo mirties. Stengdamasi sužinoti, kaip viskas vyko iš tiesų, Nora vis dažniau savęs klausia, ar tėvo žūtis nesusijusi su tuo, jog ji yra nefilimė. 

Noros gyvybė nuolat pavojuje, tad nesulaukusi pagalbos iš Lopo, ji imasi veikti pati. Tačiau per didelis pasitikėjimas savo angelu sargu pernelyg rizikingas. Ar Lopas to pasitikėjimo vertas? Ar tikrai jo siela švari?

Vasarą skaičiau pirmąją serijos dalį „Puolęs angelas“, man visai patiko, todėl nusprendžiau išmėginti antrąją knygą. Šioje Noros istorija tęsiama: ji vis regi savo nužudyto tėčio šmėklą, pykstasi su naujuoju vaikinu Lopu ir patiria dar daug įvairiausių dalykų.

Pradėjusi skaityti, supratau, kad visiškai nieko neprisimenu iš pirmosios knygos. Net pagrindinės veikėjos vardo! O, manau, visiems knygų mylėtojams tai aiški žinutė, jog knyga nepaveikė, nepaliko didelio įspūdžio. Vis dėlto nusprendžiau perskaityti antrąją serijos dalį, kurią pabaigusi galiu sakyti – ji man nepatiko. Nors knygą perskaičiau greitai ir ji nebuvo nuobodi, bet buvo tikrai banali ir kažko naujo aš čia nepamačiau. O be to – ir labai nuspėjama, kadangi kaip ir pirmoje dalyje, šioje knygoje buvo nedidelių detektyvinių elementų, bet atrodo, kad skaitytojui net nereikėjo pastangų iškelti teoriją, suprasti, kas šioje istorijoje užvirė košę.

crescendo angelzzzzKaip ir praeitą kartą, turbūt labiausiai knygoje man patiko Vi – geriausia pagrindinės veikėjos Noros draugė. Ši mergina kupina sarkazmo ir sugeba kalbėti taip, jog pradedu kikenti. Mano akyse ji  buvo tas veikėjas, kuris gelbėja istoriją nuo nuobodybės ar, būtent šią knygą, nuo dar didesnės banalybės. Vi personažas yra komiškas ir patikėkit, skaitant apie ją, liūdna tikrai nebus!

Antroji serijos dalis man labai priminė tą klišinį variantą – mergina susipyko su vaikinu, nori sužinoti, kodėl jis vienaip ar kitaip pasielgė, bet pati neleidžia jam kalbėti. Galbūt todėl man atrodė, jog šioje knygoje Lopo buvo per mažai, bet štai atsirado naujas veikėjas – Skotas. Pastarasis nuo vaikystės buvo pažįstamas su Nora, bet buvo išsikraustęs, o dabar vat ir vėl grįžo. Nuo pat pirmo Noros ir Skoto susitikimo šioje knygoje, pagrindinė veikėja nujautė kažką negero iš vaikino pusės, todėl ir man šis veikėjas ne itin patiko. Galbūt norėjau daugiau išvysti Lopo, bet dažniau nei jį, skaitytojas pamato Skotą, kuris vis atsirasdavo lyg Pilypas iš kanapių.

Šiai knygai skiriu 2 balus (max. 5). Knyga „Crescendo“ man pasirodė per daug banali, kiek nuobodi, skaitydama nejaučiau malonumo, todėl ši istorija manęs nepaveikė ir nesužavėjo. Esu skaičiusi kitų blog‘erių atsiliepimus apie šią knygą ir visą seriją. Daug kas teigia, jog ši knyga yra prasčiausia visoje serijoje. Be to, skaičiau trečiosios knygos anotaciją, kuri mane kiek suintrigavo, tad šiuo metu stoviu kryžkelėje: tęsti seriją, ar ne? Manau, laikas parodys…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: