Jessica Sorensen „Elos ir Mičo paslaptis“

cdb_Elos-ir-Mico-paslaptis_p1Ela myli Mičą, Mičas myli Elą. Viskas juk taip paprasta.

Tačiau kai kas nutinka ir Ela nusprendžia pabėgti nuo savo ankstesnio gyvenimo. Ji viską meta, išsikrausto į kitą miestą, pradeda mokytis koledže, labai pasikeičia ir bando viską pamiršti – labiausiai Mičą.

Tačiau praeitis ją vėl prisiveja, o jausmai pasirodo esantys stipresni už protą…

Elos ir Mičo istorija akimirksniu užkariavo jaunimo simpatijas ir pateko į perkamiausių knygų sąrašus visame pasaulyje.

Aš buvau pakankamai išsiilgusi gražios meilės istorijos po skaitymo pertraukos, darytos dėl užpuolusios darbų lavinos, ir knygų, kuriose romantika nebuvo itin svarbus akcentas, todėl ištraukusi šią knygą iš knygų stiklainio net kiek lengviau atsikvėpiau. Knygą suskaičiau greitai, o mano nuomonę apie ją sužinosite jau netrukus…

Aprašoma istorija prasideda svarbią pagrindiniams veikėjams Elai ir Mičui dieną, kuomet abiejų pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Bet tai tik autorės skaitytojui numestas trupinėlis, mat pradėjus pasakoti, kas vyksta dabartyje, viskas yra kiek kitaip. Ela pabėgo iš gimtojo miestelio, palikusi Mičą su skaudama širdimi. Mergina nusprendė, jog jai reikia pertraukos ir 8 mėnesius nesirodo gimtinėje, bet štai, atėjus vasaros atostogoms, Ela kartu sus kambarioke ir drauge Lila keliauja Elos namų link.

Mičas, visus tuos mėnesius ieškojęs Elos, beveik atsisakė visų savo hobių ir darbų. Jam buvo svarbu tik viena – rasti mylimą merginą. Kiek graudu buvo matyti vaikiną, taip besąlygiškai išsiilgusį merginos, kad net visas jo laisvalaikis buvo paaukotas būtent merginos paieškoms. Ir kai Mičas netikėtai suranda merginos buvimo vietą, naują telefoną, pasiunčia jai į balso paštą žinutę, kuri tikrai bus svarbi šių veikėjų ateityje. Žinoma, Ela ir Mičas susitinka jų gimtajame miestelyje, ir taip prasidėjusi istoriją įgauna pagreitį.

Nors istorija buvo miela, jausminga ir dinamiška, vis dėlto pabaigusi ją, nejaučiau tokio didelio efekto kaip tikėjausi. Vienas pagrindinių trūkumų man pasirodė faktas, jog knygoje yra 280 psl., ir aš manau, kad ji tiesiog buvo per trumpa, o iš to vystėsi ir kiti trūkumėliai. Autorė knygoje skaitytojui tikrai primėtė daug duonos trupinėlių, bet daugelis iš tų pateiktų paslapčių net nebuvo atskleistos ir tai mane kiek nuliūdino. Esu įsitikinusi, jog tikrai šioje knygoje kai kuriuos epizodus buvo galima ilginti, o ne tik paminėti. Tai gal būtų padarę daug didesnį įspūdį, perskaičius knygą.

imagesJeigu reikėtų pasakyti, kuris visgi veikėjas – Ela ar Mičas – man patiko labiau, atsakymo taip greitai ir nepasakyčiau. Abu šie žmonės, nors yra draugai, labai skirtingi. Ela, kartais atrodžiusi nejautri ir bejausmė, sugebėjo atsiplėšti nuo jai svarbių dalykų, paliktų namuose, o Mičas, išvykus Elai, kaip tik nematė nieko, tik merginos paieškas. Mičas man visai patiko dėl savo jausmingumo ir besąlygiško noro būti su Ela, bet kartais ši jo savybė priversdavo galvoti, kad vaikinas nuprotėjo ir visai nebeturi ką veikti. Ela man patiko savo užsispyrimu ir drąsa – mergina nebijojo pasikeisti, nors kartais naujasis įvaizdis, mintys jai ir nelabai tiko. Pagrindiniai veikėjai buvo tikrai įdomūs ir gal net šiokios tokios mįslės man bei, manau, kitiems skaitytojams, atsivertusiems šią knygą.

Man visai patiko sukurti veikėjai, daugelis iš jų buvo įdomūs, bet vėlgi – jie turėjo savų paslapčių, kurios mane domino, bet, deja, autorė neatskleidė jų. Norėjau sužinoti daugiau apie visus veikėjus: Elą, Mičą, Etaną, Lilą, Elos tėvus, brolį ir kitus miestelio gyventojus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su šia istorija. Yra tikimybė, jog daugiau apie juos bus galima sužinoti kitose knygose (seriją sudaro 4 knygos, viena jų – apie Elos ir Mičo draugus), todėl vis dar turiu vilties sužinoti atsakymus į man rūpimus klausimus!

Knygai skiriu 3 balus (max. 5). Pati istorija buvo įtraukianti, jausminga ir veiksmo joje netrūko, istorijos pateikimas mane kiek trikdė. Atrodė, jog autorė norėjo tiek daug pasakyti, tiek daug paslapčių atskleisti, bet, deja, to nepadarė iki galo, ir daug dalykų, net ir pabaigusiai knygą, man liko nežinomi. O aš tikrai norėjau sužinoti… Tie grūdeliai, žinomi apie veikėjus, labai intrigavo, tai buvo vienas iš knygos varikliukų. Bet nežvelgiant į šiuos trūkumėlius, knyga labai lengvai skaitosi, neįpareigoja mąstyti, todėl norint kažko jausmingo, bet kartu ir gero laiko paleidimo būdo, galite drąsiai rinktis knygą „Elos ir Mičo paslaptis!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: