Jay Asher ir Carolyn Mackler „Mūsų ateitis“

cdb_Musu-ateitis_p1Džošas ir Ema nuo vaikystės buvo geriausi draugai, bet viskas pradėjo keistis, kai prieš šešis mėnesius Ema nesileido Džošo pabučiuojama. Tarp draugų įsivyravusią įtampą nutraukė skambutis į Emos namų duris. Džošas atnešė paštu gautą nemokamą America Online kompaktinį diską ir pasiūlė instaliuoti programą jos naujame kompiuteryje. Instaliavę programą jie pateko į feisbuką.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dar niekas nebuvo girdėjęs šio žodžio. Dabar bilijonus vartotojų turintis socialinis puslapis tada dar buvo neišrastas. Taigi personažai pamato save ateityje – subrendusius ir sukūrusius savo gyvenimus. Tik ar Džošo ir Emos nenuvils ateitis? Ar išsipildys jų svajonės ir kurti planai? Kuo ilgiau jie klaidžioja po savo ateities gyvenimus, tuo aiškiau suvokia, kad visi jų dabartiniai veiksmai, sprendimai ir siekiai turės įtaką jų laimei ateityje…

Jau daugmaž porą metų esu apsėsta  XX – ojo amžiaus aštuntu, devintu ir dešimtu dešimtmečiais. Muzika, kultūra, bendravimas tarp žmonių – viskas mane žavi ir domina, todėl sužinojusi, jog į mano rankas pateko knyga, kurioje aprašomas veiksmas vyksta 1996 metais, patikėkit, kaip nudžiugau! O be to –žinodama, jog tai realistinis kūrinys, negalėjau sulaukti, kol ištrauksiu knygą iš knygų stiklainio…

Visas knygos siužetas yra ganėtinai paprastas, bet neįprastas ir paslaptingas. Beskaitydama vis uždavinėjau sau tą patį klausimą – kaip Facebook‘as pateko pas šiuos paauglius? Šis klausimas mane itin kankino knygos pradžioje, bet vėliau, įsijautusi į istoriją, pajutau, jog man tai darosi ne taip jau ir svarbu. Svarbiau pasidarė kiti dalykai – pagrindinių veikėjų tarpusavio santykiai, jų supratimas, suvokimas, kas yra dabartis, kas yra ateitis. Facebook‘o atsiradimas buvo puiki ir intriguojanti priemonė išreikšti sumanymą, todėl, manau, autoriai nesuklydo pasirinkdami būtent tokį kelią minčių dėstymui.

Istorija pasakojama iš dviejų veikėjų perspektyvos – vaikino ir merginos, jau todėl, manau, suprantama, jog požiūriai išsiskirs. Man patiko, jog į istoriją įmaišytos nuotrupos iš Emos ir Džošo ateities facebook‘ų, galiu pasakyti, jog šių dalelyčių nekantriai laukdavau. Kartu su veikėjais buvo be galo smalsu sužinoti, kas gi gali nutikti ateityje. Pagrindiniai veikėjai – Džošas ir Ema – buvo pakankamai ryškiai atskleisti, skaitytojas gali sužinoti apie juos nemažai įdomių detalių. Vis dėlto man pačiai Džošas buvo daug labiau prie širdies, mat Emos personažas man pasirodė kiek… atgrasus. Taip, kartais Emai taip pat pajusdavau simpatiją, bet mergina vis elgdavosi savanaudiškai, neretai nepagalvodavo apie kitus žmones. Tiesa, laikui bėgant ji kiek pasikeitė, bet visgi Džošas man daug labiau patiko.

future-570x300Knygoje taip pat gana informatyviai buvo aprašyti kiti veikėjai, ypač – pagrindinių veikėjų draugai Kelanė ir Taisonas. Šie du paaugliai kadaise turėjo romaną su nenusisekusia pabaigą, bet vis  tiek bendrauja ir tiek iš Emos, tiek iš Džošo mes sužinome, jog jų draugai bando „susieiti“ dar kartą. Taip pat gana ryškūs personažai buvo iš numatomų ateičių (kai kuriuos jų veikėjai jau pažįsta). Deja, nors ir ganėtinai daug buvo aprašomi veikėjai, nepajutau ryšio su jais. Manyčiau, jog tai yra itin svarbu knygoje, kuomet tu susitapatini su veikėjais, įsijauti į jų mintis, bet šį kartą atrodė, jog viską stebiu iš šalies ir nėra to tokio stipraus ryšio su veikėjais. Kadangi pats siužetas knygoje man patiko, nuliūdau, kai nepajutau labai didelio ryšio su pagrindiniais veikėjais.

Man patiko knygos mintis – paaugliai per aprašomą savaitę patiria tokių išgyvenimų, kurie priverčia juos suprasti, kaip ateitis stipriai priklauso nuo dabarties. Kaip patys jaunuoliai sakė, tie dabarties „raibuliai“ – darbai, įvykiai, jausmai – negrįžtamai pakeičia ateitį. Manau, tai priverčia ir skaitytoją suprasti, kad dabartis negalima nė kiek pamiršti vardan ateities. Dabartis yra tūkstančius kartų svarbesnė, mat ji viską ir lemia – ar turėsi žmogus vyrą/žmoną, kokį darbą dirbsi, o gal visai nedirbsi, kokie draugai mus sups ateityje – viskas priklauso nuo kiekvieno mūsų sprendimo ir veiksmo, todėl to negalim pamiršti ir galvoti, kad ateityje viskas paprastai susitvarkys.

Knygai skiriu 4 balus (max. 5). Man tikrai patiko knygos sumanymas, sugalvotos autorių priemonės minčiai atskleisti, bet kaip jau ir minėjau, nejutau ryšio su veikėjais. Buvo ir daug įdomių įvykių ir nedidelė romantinė linija – tai, ką norėjau išgyventi kartu su Ema ir Džošu. Nors buvo ne itin paprasta tai padaryti, vis dėlto džiaugiuosi, jog tokią neįprastą, bet gražia istoriją man teko perskaityti.

Reklama

Komentarų: 1

    Trackbacks

    1. TOP 10 vasaros skaitinių | Pamišusi dėl knygų

    Parašykite komentarą

    Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

    WordPress.com Logo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Google+ photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Twitter picture

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Facebook photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    w

    Connecting to %s

    %d bloggers like this: