William Golding „Musių valdovas“

trnsfr-golding-musiu-valdovasLėktuvui sudužus negyvenamoje saloje, vieninteliai išsigelbėję – grupelė berniukų. Dienomis vaikai aikčioja iš susižavėjimo pakerėti slėpiningo salos grožio, juos vilioja romantiška perspektyva gyventi robinzoniškai, laisvai, be suaugusiųjų , tačiau naktimis baimę kelia paslaptingas žvėris. Kai berniukai sulaukėja ir vaikiškos jų svajos virsta kraujo troškuliu, išsiruošiama į medžioklę. Drebančia ranka pralietas kraujo lašas pamažu tirpdo ribą tarp žvėries ir žmogaus, pyktis ir kerštas nukrypsta į buvusius draugus.

Jei ne mokslai, gal net nebūčiau paėmusi šios knygos į rankas. Vien tai, kad anotacijoje minimas robinzoniškumas man kėlė nerimą, mat D. Defo romanas „Robinzonas Kruzas“ yra man viena iš labiausiai nepatikusių knygų. Tačiau nutiko taip, kad norėdama gerų rezultatų turėjau perskaityti šią knygą ir, manau, nepasigailėjau. Vien beskaitant knygą atrastas faktas, jog Goldingas buvo apdovanotas Nobelio premija, reiškė, jog knygoje turi būti kažkas ypatingo.

W. Goldingas gyveno XX – ame amžiuje ir visai nenuostabu, jog rašytoją labai paveikė II – asis pasaulinis karas, kurio metu vyko skerdynės. Knygos autorius piktinosi, šlykštėjosi žmonių žiaurumu ir kėlė klausimą – kodėl žmogus tampa žiaurus? Kas paveikia žmogų taip, jog atsiskleidžia jo žvėriški instinktai? Taip gimė alegorinis romanas „Musių valdovas“, kurio centre į negyvenamą salą pateko būrys berniukų (daugmaž nuo 6 iki 12 metų amžiaus). Nukritus lėktuvui, šie berniukai išsigelbėja ir patenka į nepažįstama laukymę, kurioje nėra jokių suaugusiųjų, jokių taisyklių.

lonely_island_ocean_nature_landscape_sea_water_trees_palms_84673_3840x1200Jau nuo pat pirmų puslapių lengvai galima pastebėti, jog išsiskiria trys berniukai: Ralfas, Džekas ir Kriuksis. Ralfas – šviesiaplaukis berniukas, kurį vaikai išrinko vadu, bandė vadovauti vaikams, įvesti tam tikras taisykles ir rutiną. Kriuksis – stambus, akiniuotas vaikas, mintimis vis grįžtantis pas savo mylimą tetutę. Berniukas yra protingas, bet nepelnytai Kriuksio minčių ir idėjų menkai kas tesiklauso. Džekas buvo labiausiai man nepatikęs veikėjas knygoje (manau, ne aš viena tokia buvau iš skaičiusiųjų knygą). Šis berniukas pradžioje buvo kiek nustumtas būryje į šoną, kadangi Ralfas teoriškai užėmė vado vietą, tačiau knygos eigoje viskas sukosi kiek kitaip. Dar viena Džeko savybė – manyčiau, jog šio berniuko žvėriški instinktai bene labiausiai atsiskleidė knygoje.

Knygoje, manau, puikiai atskleidžiamas civilizacijos nebuvimas ir kaip tai paveikia vaikus: Ralfas vadovauja – nori, kad pastoviai degtų laužas (logiška, gi juk gali kiti laivai pastebėti), nori, jog vaikai skirstytųsi darbus vienodai, dirbtų pamainom ir įvairius darbus. Bet galvojate, kad ten, kur nėra suaugusiųjų ir apskritai jokios tvarkos, bus lengvai įvestos taisyklės? Tikrai ne. Daugeliui berniukų atrodo, jog šis patekimas į salą yra žaidimas ir galima laiką praleisti itin linksmai. Skubu paminėti, jog tai taikytina tikrai ne visiems: tarp berniukų sklando įsivyravusi baimė – baimė, kurią kelią kažkoks žvėris. Niekas nežino, kur jis tiksliai yra, kaip jis atrodo, tačiau apie jį kalbama su didžiule baime.  Čia ir netrikdysiu žmonių, kurie norės ir skaitys ateityje šia knygą, nenoriu kišti savo nuomonės, ką šie dalykai reiškia, bet jei yra skaičiusiųjų, kurie norėtų išgirsti mano nuomonę, gali rašyti į el. paštą (jis nurodytas šoninėje juostoje) ar į facebook‘o puslapį. 🙂

Knygai skiriu 3 balus (max. 5). Nors įžvelgiu šios knygos išliekamąją vertę, buvo nemažai vietų, kai apimdavo jausmas, jog veiksmas lėtėja ir tuoj iš viso nieko nenutiks. Vis dėlto knygą galėčiau pavadinti ir amerikietiškaisiais kalnelis, nes po tokių nuopuolių kituose puslapiuose mane pasitikdavo intensyvus veiksmas. Knygoje nėra pateikiama pernelyg daug žiaurumo, tačiau jo galima įžvelgti nemažai. Man atrodo, jog kadangi knyga yra alegorinis kūrinys, žmonės gali kai kuriuos dalykus interpretuoti savaip, todėl visai būtų įdomi sužinoti, kaip Jūs, jei skaitėte „Musių valdovą“ supratote kai kuriuos dalykus. Ir pabaigai noriu paminėti, jog šiaip nesu klasikos mėgėja, tačiau noriu apginti šią knygą nuo tų, kurie apie „Musių valdovą“ galvos paviršutiniškai – jei tik norėsite, autoriaus paslėptų minčių atrasite. 😉

Komentarų: 1

    Atgalinė citata

    1. TOP 10 geriausių knygų, skaitomų mokyklose | Pamišusi dėl knygų

    Parašykite komentarą

    Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

    WordPress.com Logo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

    Twitter picture

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

    Facebook photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

    Connecting to %s

    %d bloggers like this: