Stephen Chbosky „Atsaklūno laiškai“

virselis-2301.jpgTai jaudinanti istorija apie vienus paauglio gyvenimo metus, apie tai, kaip sunku augti ir suaugti net, regis, draugiškoje šeimoje ir turint gerų draugų. Romano veikėjas, šešiolikmetis Čarlis, bando suvokti, kaip galima vienu metu būti ir laimingam, ir liūdnam. Bėda, kad jis nori ir gyventi savo gyvenimą, ir nuo jo pabėgti. Šis romanas – tai Čarlio laiškai (siunčiami ne elektroniniu, o tikru paštu!) visai nepažįstamam žmogui, atviresni ir už dienoraštį, leidžiantys pažvelgti į nematomąją paauglystės pusę.

Man išties labai keista, kad šią knygą į rankas paėmiau tik dabar. Vienu metu buvo šioks toks bumas ją skaityti. Panašu tai buvo apie filmo datą, kai 2012 – aisiais metais didžiuosiuose ekranuose pasirodė kūrinio ekranizaciją. Aš ją peržiūrėjau. Ir nieko nesupratau (pasitvirtina faktas, kad pirmiau reikia perskaityti knygą, tik tada žiūrėti filmą). Bėda ta, kad likimas šitaip jau ne pirmą kartą man pakiša koją ir aš net nežinojau, kad yra knyga. Bet gerai tai, jog vis tiek dabar perskaičiau knygą.

Knyga susideda iš protagonisto Čarlio laiškų nepažįstamajam, kuriuose jis aprašo savo kasdienybę.  Jis – jautrus, kiek kompleksuotą vaikinas, kuris žengia į vyresnių klasių sūkurius. Čia jis susipažįsta su nemažai įdomių, savotiškų žmonių: naujieji draugai Sem ir Patrikas, anglų kalbos mokytojas, pirmoji mergina ir t.t. Tą mokyklą taip pat lanko ir pagrindinio veikėjo sesuo, kurią matome tik namų epizoduose. Čarlio vyresnysis brolis studijuoja koledže ir sėkmingai žaidžia futbolo komandoje, na o tėvai… man pasirodė itin keisti žmogeliai. 😀 Atrodo, jog šiame naujajame gyvenimo tarpsnyje Čarlis naujai susipažįsta su pasauliu, patiria tai, ko dar nebuvo išgyvenęs, jaučia tai, ko nėra jutęs.

the perks of being a wallflower

Kadras iš filmo “The Perks of Being a Wallflower“

Įdomu tai, jog per vienerius metus Čarlis pergyvena savo ar aplinkinių šiuolaikinėje visuomenėje opiausias problemas: alkoholizmas, narkotikai, meilės seilės, išdavystės, ankstyvasis nėštumas ir dar galėčiau daugiau išvardinti. Iš pradžių man tai atrodė keista, gal net nenatūralu, tačiau ką gali žinoti – juk gyvename ne Amerikoje, ten galbūt viskas taip ir įmanoma. Man patiko tai, kad nors Čarlis ir buvo jautrus, kartais kiek net erzindavo jo tas „apsiverkiau“, tačiau kasdieninėse situacijose jis pasirodė ganėtinai stiprus ir geras draugas, vertas pasitikėjimo.

Knygos eigoje pasirodo įdomūs veikėjai, supantys Čarlį. Žinoma, ryškiausi – Sem, mergina, kuriai pagrindinis veikėjas jaučia gilesnius jausmus, ir Patrikas, geros dūšios vaikinas, turintis savų problemų. Šie Čarlio draugai vaikinui padėjo dar geriau atsiskleisti kaip asmenybei, sužinoti apie save daugiau nei jis pats tikėjosi. Šalia šio savęs atradimo buvo aprašomi ganėtinai komplikuoti Čarlio ir jo šeimos santykiai. Kaip minėjau, jo tėvai man pasirodė kiek mistiškai paslaptingi, o brolis bei sesuo – atšiaurūs, tačiau randantys momentą gyvenime ir jaunesniajam broliui.  Man patiko autoriaus būtent šoks idėjų išpildymas: apie Čarlį daugiausiai buvo galima pasakyti iš jo bendravimo, epizodų, kai jis priešais save mato mokytoją, draugus, šeimą.

Žinoma, visą kūrinį skaitytoją persekioja šiokia tokia paslaptis. Ji labai susijusi su Čarlio teta Helena, kurią jis be galo mylėjo. Apie ją vis periodiškai vaikinas užsimena, tačiau tai būna lyg koks leptelėjimas, na nebent dar pasakojimas iš praeities. Ir visgi teta minima tikrai ne veltui. Nežadu atskleisti kūrinio eigos ir pabaigos pernelyg smulkiai, leisiu Jums patiems išsiaiškinti, kur čia šuo pakastas, bet sakau, jog naujai atrasti faktai gali šokiruoti. Kartu, skaitytoją visą kūrinį supa intriga, kaip čia viskas baigsis, kai žinai, kad geriausi Čarlio draugai abiturientai.

Knygai skiriu 4 balus (max. 5). Kūrinys man patiko, įsirėžė atmintin, tačiau negaliu pasakyti, kad, atleiskite šios knygos didžiausi gerbėjai, prisikasė iki širdies. Taip, skaitydama patyriau daug įvairių emocijų, tačiau itin gerai jutau kažkokį pastovų negatyvumą, kuris yra toks, kai gražūs momentai neprieina iki skaitytojo vidaus. Na, tikiuosi suprantate, ką turiu omenyje 😀 Bet neskaitant šių mano keistenybių, knygą rekomenduoju!

Reklama

2 Komentaras

    Trackbacks

    1. 2016 m. PAVASARIS | Pamišusi dėl knygų
    2. TOP 10 knygų apie draugystę | Pamišusi dėl knygų

    Parašykite komentarą

    Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

    WordPress.com Logo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Google+ photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Twitter picture

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Facebook photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Connecting to %s

    %d bloggers like this: