Paula Hawkins „Mergina traukiny“

Reičelė kasdien važiuoja priemiestiniu traukiniu tuo pačiu maršrutu: iš namų į Londoną ir atgal. Pakeliui ji pravažiuoja prie pat geležinkelio įsikūrusį namų kvartalą. Traukinys beveik kaskart sustoja prie raudono semaforo signalo, tad ji kone kasdien mato vieno iš tų namų gyventojus – porą, pusryčiaujančią ar geriančią kavą terasoje. Mato taip dažnai, kad jaučiasi beveik juos pažįstanti. Net vardus jiems sugalvojo: Džesė ir Džeisonas. Jų gyvenimas, Reičelės akimis, tiesiog tobulas. Panašus į buvusį jos pačios  gyvenimą.

Bet kartą ji išvysta kai ką, kas ją pribloškia. Tik akimirksnis – ir netrukus traukinys vėl pajuda, tačiau to pakanka. Staiga viskas pasikeičia. Ar tai, ką ji matė, kaip nors susiję su tolesniais sukrečiančiais įvykiais? Ar policija patikės „nepatikima liudytoja“? Ar ji tikrai galėtų kuo nors padėti tam, kuriam pati išgalvojo vardą?

Ši knyga tikrai pakankamai ilgai buvo užsistovėjusi lentynoje ir pagaliau knygų skaitymo iššūkio metu nusprendžiau, kad išaušo toji akimirka. Daug zirzesio internete buvo apie knygos lyginimą su „Dingusi“ (kurios, beje, neskaičiau), o kuomet dar pasirodė žinios apie filmą, kuriame protagonistę įkūnys Emily Blunt… Bet atsiliepimų buvo daug ir visokių, tad vis labiau norėjau sužinoti, kur čia šuo pakastas, o tokius trilerius ar detektyvus skaitau nors ir retokai, bet su malonumu.

Pagrindinė veikėja Reičelė išgyvena sunkų gyvenimo tarpsnį: išsiskyrė su vyru, gyvena pas draugę/pažįstamą, neteko darbo ir paniro į alkoholio liūną. Tam, kad praskaidrintų sau nuotaiką ir įrodytų buto savininkei, kad viskas yra „gerai“, Reičelė kiekvieną dieną vyksta tuo pačiu maršrutu į savo buvusį darbą, pasišlaisto mieste, nueina į barą ar biblioteką, ir grįžta namo. Kiekvieną kartą ji važiuodama stebi porą: savo mintyse sukuria jiems vardus, apipina jų gyvenimą įvairiomis istorijomis, o kai vieną dieną sužino, jog taip dažnai matoma mergina yra dingusi, protagonistė suvokia žinanti kai ką naudingo ir taip įsilieja į šią nepažįstamųjų istoriją. Tačiau minėtosios poros kaimynystėje gyvena Reičelės buvęs vyras su dukra ir žmona – ji policijai papasakoja apie Reičelės problemas ir taip pagrindinė veikėja tampa nepatikima liudytoja. Vis dėlto po truputį moteris vis daugiau atsimena iš nakties, kurios prisiminimus tenka dėliotis it dėlionės gabalėlius.

Turbūt galiu iš karto pasakyti, kad knyga manęs nenustebino. Kadangi, kiek permąsčiau, palyginti, gana senokai skaičiau kokį trilerį ar detektyvą, ir tikėjausi itin įtempto veiksmo ir bėgiojančių šiurpuliukų ar didžiulės paslapties, kurios galvoje išnarplioti nelabai pavyks. Šį kartą to nelabai gavau, mat siužetas buvo kai kuriose vietose gana nuspėjamas, nesakau, kad visoje knygoje, nes buvo ir nustebinusių vietų, tačiau pagrindą man buvo lengva atspėti, to trilerio, kai jaudiniesi dėl veikėjų, nesulaukiau, mat kažkaip tas dramatiškumo lygis lyg ir buvo keliamas, tačiau nepakankamai. Norėjosi kažko… labiau supainioto, daugiau įtemptų vietų, kai išplėstomis akimis, norėdama sužinoti, kas, kur, kaip ir kodėl, verčiau puslapius, nei jų realiai buvo.

Emily Blunt ekranizacijoje

Gerai vertinu įdomų autorės pasirinkimą viską pasakoti iš trijų moterų perspektyvos. Žinoma, daugiausiai dėmesio tenka Reičelei, kuri taip pat pakankamai neeilinis pasirinkimas, mat nėra daug knygų, kurios pasakojamos iš žmogaus, turinčio problemų su alkoholio vartojimu, perspektyvos. Aiškiai vaizduojamas moters nesivaldymas, gebėjimo save kontroliuoti nebuvimas, ir kaip ji stengiasi, nors kartais – ir nesėkmingai, save sustabdyti tik matydama tikslą – padėti išsiaiškinti šią mistišką merginos dingimo istoriją. Kitos pasakotojos buvo Ana, Reičelės buvusio vyro nauja žmona, bei Megana, dingusi mergina, pasakojanti viską, kas svarbaus nutiko iki dingimo. Geras dalykas yra tai, kad knygoje buvo nemažai įvairių veikėjų, kurie kardinaliai skyrėsi vienas nuo kito, todėl matyti jų sąveikas buvo itin įdomu: autorė tikrai paplušėjo ties veikėjų portretais ir parodė didelę jų charakterių amplitudę.

Paula Hawkins šiame kūrinyje gilinasi į nemažai problemų: šeimyninis gyvenimas, moters padėtis santykiuose su vyru, žinoma, alkoholizmas. Kartu su visa detektyvine istorija aptariamos įvairios problemos, tad tai paįvairina siužetą, leidžia labiau pažinti veikėjus, visgi kartkartėmis pasidarydavo nuobodoka, ypač pirmame knygos trečdalyje, kai veiksmo tiek daug dar nebuvo. Knygos istorijos pagrindas mane suintrigavo, buvo tikrai įdomu, kaip viskas baigsis, tad paskutinė dalis susiskaitė labai greitai, nors iki kulminacijos kartais rodėsi, kad sunkiai beprieisiu.

Knygai skiriu 3 balus (max. 5). Detektyvinė istorija man patiko, į ją lengvai įsitraukiau, norėjosi suvokti viso nusikaltimo esmę, kodėl viskas nutiko taip ir ne kitaip, žinoma, ir kas yra žudikas. Vis dėlto, be problemų įsitraukus, buvo epizodų, kai nuobodulys paimdavo viršų ir jau maniau, kad knygą teks dėti į šalį, susigyvenau tik su dalimi veikėjų, todėl nesijaučiau tokia prisirišusi. Tad galų gale – man atrodo, kad knyga pakankamai vidutiniška, ieškantiems gero trilerio – nežinau, ar tikrai rekomenduočiau, tačiau norintiems neblogo psichologinio detektyvo, „Mergina traukiny“ – visai neblogas pasirinkimas.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: