Stephen King „Tas“

Tas_(I_knyga)Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus nedideliame Amerikos miestelyje Deryje septynetas vaikų susiduria su paslaptingu antgamtiniu demonu, kurio neįmanoma netgi įvardyti: TAS vilioja, gąsdina ir žudo, nuolat keisdamas savo pavidalą.

Būreliui paauglių pavyksta monstrą sutramdyti… bet tik laikinai. Po dvidešimt septynerių metų TAS vėl įsisiautėja.

Šiandien (tądien, kai rašau šią apžvalgą) baigiau knygą ir vis dar negaliu atsistebėti tuo, kad aš išdrįsau ją paimti į rankas. Kaip booktuber‘ė Zoe (iš „ReadbyZoe“ kanalo) kalbėdama apie kūrinį sakė, net rankose jį laikyti yra pakankamai šiurpu. Visiškai nemėgstu siaubo filmų, mat mane be galo dažnai paveikia net istoriniai filmai, o ką jau kalbėti apie trilerius, psichologinius ar siaubo filmus. Tad Stepehn King visad buvo mano akiratyje, tačiau ilgai tiesiog negalėjau išdrįsti paimti jo knygų į rankas. Akivaizdžiai, tam atėjo galas, ir sustoti neketinu!

Tad… taip, „Tas“. Nors pažintį, kaip ir, manau, derėtų, su King‘u pradėjau nuo „Kerės“, kuri buvo it pasiruošimas tam, kas manęs laukė kitoje knygoje. „Tas“ išverstas į lietuvių kalbą dešimtajame dešimtmetyje ir padalytas į dvi dalis, mat originalus leidimas yra gal 1000 puslapių storio. Abejoju, kad šis padalijimas buvo reikalingas, net galvoju, kad jo visai nereikėjo, kadangi nemanau, jog pirmoji dalis gali egzistuoti kaip atskira knyga, dviejų paraleliai pasakojamų istorijų finalai matomi tik antroje dalyje, todėl pirmoje skaitytojas sužino tik dalį, taip vadinamo, background‘o – herojų aplinkos, gyvenimo istorijos. Todėl ir nusprendžiau aprašyti visą originalų kūrinį, o ne atskirai dalimis.

Deryje, mažame Meino valstijoje esančiame miestelyje, įvyksta nelaimė – mažas berniukas, išėjęs per liūtį pasivaikščioti, rastas negyvas ir nutraukta ranka. Taip skaitytojas yra iš karto įmetamas į paslaptingą miestelio aplinką ir šiurpių Derio istorijų sūkurį. Susipažįstame su Bilu, berniuko, taip tragiškai mirusio, Džordžio, vyresniuoju broliu ir jo draugais: Edžiu, Benu, Ričiu, Beverle, Stenu ir Maiku. Galima sakyti, jog visi yra pagrindiniai veikėjai, tiesa, kaip dažniausiai tokiose situacijose būna, sakyčiau, kad čia vis dėlto yra pagrindiniausias veikėjas – ir tai yra Bilas, kadangi visa grupė jį išskiria kaip jų vadą. Visgi visi, iš pradžių, vaikai susipažįsta ir susiburia į grupę ne nuo pat pradžių, mes matome visas aplinkybes ir istoriją, kaip jie susieina į grupę. Ir jie yra vienijami ne tik amžiaus ir bendrų priešų, bet ir fakto, kad visi vaikai kažkokiu metu susidūrė su TUO – paslaptinga būtybe, kuri spėjamai ir nužudė Džordžį. Bilas, paskatintas jo šeimą ištikusios nelaimės, įkalbina draugus leistis į TO medžioklę.

Knygoje pasakojama nemažai istorijų, kai kurios artimai susijusios su TO darbeliais ir aukomis, tačiau daugiau koncentruojamasi į dvi – pagrindinio septyneto vaikystės ir suaugusiųjų istorijas. Pastaroji pasakojama 27 – iems metams praėjus nuo vaikystės įvykių. Net nežinau, ar tai spoileris ir per daug pasakysiu apie siužetą, bet kadangi apie tai sužinome pirmojoje lietuviškai išleistoje dalyje, galbūt ne – po 27 – erių metų visa jau suaugusi šutvė sulaukia skambučio iš Derio, kadangi TAS vėl pasirodė. Taip mes sekame abi istorijas, vaikystė dažniausiai pasirodo suaugusiųjų pasakojamų prisiminimų formatu.

Tad šis septynetas viso kūrino metu bando daugiau išsiaiškinti apie TĄ, jo prigimtį, iš kur jis atsirado, ką jis daro miesteliui, o svarbiausia – matydami žudynių virtinę ieško būdo, kaip TĄ sunaikinti. O TAS yra labai labai paslaptingas veikėjas, nes didelę dalį informacijos apie jį skaitytojas gauna tik pačioje pabaigoje. TAS dažniausiai pasirodo miestelyje klouno pavidalu ir prisistato Penivaisu – taip, kai šį vardą pamatydavau puslapyje, šiurpas be abejonės nukrėsdavo. TAS keičia pavidalus, na o apie jo egzistencijos subtilybes turbūt didžiąją dalį paliksiu patiems išsiaiškinti 😉 Kadangi knygoje nepasirodo labai dažnai, su veikėjais jauti jo buvimą, tačiau nematai kiekviename skyriuje, tai net gal dar labiau šiurpina visą šios siaubo knygos situaciją.

Mano didžiausios pagyros skiriamos Kingui už veikėjų ir jų charakterių vystymą. Kaip žinia, tai ne trumpa knyga, todėl autorius negailėdamas čia skiria tikrai nemažai laiko veikėjams, supažindinimui su jų asmenybėmis, aplinkos detalėmis, vaikystėje – santykiams su tėvais, suaugusiųjų istorijoje – asmeniniam gyvenimui, darbui ir pan. Visos knygos metu su veikėjais lengva susigyventi, pamilti jų keistenybes ir gerąsias savybes ir, kas siaubo autoriui tai svarbu, sirgti už juos. Skaitydama vis mąsčiau, bet net ir pabaigusi kūrinį negaliu išsirinkti mėgstamiausio veikėjo, nes kiekviename atradau labai man patikusių savybių.

Naujosios ekranizacijos plakatas

Man labai patinka ir tai, kad Kingas nevengė šalia siaubo, kurį vaikai patiria susidurdami su TUO, parodyti ir realias baisias gyvenimiškas situacijas. Kaip jau minėjau, vienas iš dalykų, suvienijusių pagrindinius veikėjus, buvo bendras priešas – jų bendramokslis Henris, kurio žiaurumo lygis buvo neišpasakytas. Taip, čia buvo ir jo pakalikų, kurie žiaurumu neatsiliko nuo Henrio, tačiau jis buvo visa ko viršūnė ir darė protu nesuvokiamus dalykus. Tokioje knygoje labai vieta ir laikas pamąstyti, kiek kartais žmogus gali būti žiaurus ir nežmogiškas. Tą galima pastebėti ir „Kerėje“, tad vertinu Kingo šias knygas ir už tai. Taip pat šioje knygoje galima susidurti su neapykanta nukreipta prieš juodaodžius, žydus ar gėjus, autorius taip atskleidė 6 ir 9 dešimtmečių amerikiečių, turbūt, nesuklysiu sakydama, moralę ir požiūrį. Internete skaičiau, kad knygoje labai daug įvairaus plauko keiksmažodžių, tačiau greičiausiai dėl seno lietuviško vertimo to beveik nejutau.

Visgi yra keletas dalykų, kurie iš techninės pusės man ne taip patiko. Visų pirma tai knygos ilgumas. Ne, aš nebijau ilgų knygų, dažnais jas kremtu net su didesniu malonumu, nes tikiuosi gerai išplėtoto kūrinio, o šioji knyga… Na, kartkartėmis man atrodė, kad autorius bereikalingai pasineria į tam tikras istorijas, kurios galų gale nėra tokios jau reikalingos visam siužetui. Kitas painus dalykas buvo knygos skirstymas: buvo dalys, skyriai, skyreliai ir dar interliudijos, kurios panašios į skyrius, bet atskirai išskirtos, o visame tame dar šokinėjama laiku ir buvo keletas momentų, kai sudėtingai susigaudžiau, apie kokį laiką ir ką skaitau.

Ar man buvo baisu? Vietomis, tikrai taip – jei kam knyga ir gali sukelti baimę, tai aš išskirčiau klounus, nuotraukų albumus kriaukles ar šiaip bet ką, kas susiję su kanalizacija 😃 Kažkuriuo momentu man pavyko išsijungti vaizduotę ir galvoje nematyti labai šiurpių vaizdų, truputį prafiltruoti. Manau, mano bėda šį kartą buvo tame, kad pasiryžau pažiūrėti naujosios, šį rudenį pristatytos ekranizacijos treilerį, kuris tikrai šiurpino, tačiau kartu ir privertė smalsauti, na o pamačiusi, kaip galimai atrodo Penivaisas atsikratyti vaizdo galvoje buvo sudėtinga 😃 Tiesa, yra senesnė, 1990 – ųjų ekranizacija, kurios net treilerio nenoriu žiūrėti, nes iš kelių internete matytų kadrų pasidarė pakankamai baisu. Na, 2017 – ųjų filmas… Manau, išauš diena, kai aš vien iš smalsumo, norėdama pamatyti, kaip knygoje aprašyta istorija pateikiama ekrane, filmą pažiūrėsiu!

Knygai skiriu 4 balus (max. 5). Nežinau, ar kada buvo, kad savim didžiuočiausi perskaičiusi knygą, bet šį kartą taip ir yra, kadangi nemaniau, kad įveiksiu vieną šiurpiausių Stpehen‘o King‘o kūrinių. Bet tą padariau ir man tikrai labai patiko. Nors, mano nuomone, yra keletas minusų, bet knyga yra universali: ji ne tik puikiai atstovauja siaubo, truputį paranormaliai, literatūrai, tačiau čia nemažai kalbama kitomis, gyvenimiškomis temomis. Puikiai padariau, kad pasirinkau skaityti knyga Helovino metu, nors, kadangi esu pakankamai lėta skaitytoja, pabaigiau kūrinį praėjus nemažai laiko po šios šventės. Pasiryžtantiems tikrai rekomenduoju kūrinį, nuvilti neturėtų, na… nebent išgąsdinti 😉

Reklama

2 Komentaras

    Trackbacks

    1. TOP 10 labiausiai patikusių knygų, perskaitytų 2017 m. | Pamišusi dėl knygų
    2. Ketvirtasis pamišusios dėl knygų gimtadienis! | Pamišusi dėl knygų

    Parašykite komentarą

    Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

    WordPress.com Logo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Google+ photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Twitter picture

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Facebook photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Connecting to %s

    %d bloggers like this: