Amy Ewing „Juodasis raktas“

Tai – trečioji serijos „Vienišasis miestas“ dalis!

Norėdama sukurti ateitį ji turi nugalėti praeitį.

Violeta ir Vienišojo miesto žmonės per ilgai gyveno priespaudoje, kontroliuojami ir engiami Brangakmenio kilmingųjų. Vis stiprėjanti sukilėlių organizacija „Juodasis raktas“ ketina nuversti valdžią ir išgriauti sienas tarp miesto rajonų.

Violeta yra viena iš sukilimo vadų, bet turi ir asmeninį tikslą – išgelbėti seserį Heizelę, kurią pagrobė Ežero kunigaikštienė. Pirmiau ji ilgai kovojo, siekdama pabėgti iš Brangakmenio, o dabar ryšis bet kam, kad sugrįžtų ir išvaduotų ne tik Heizelę, bet ir visą Vienišąjį miestą.

Labai laukiau pasirodant šios erijos finalo, tačiau nusipirkusi ilgokai nepaėmiau jo į rankas. Po truputį blėso prisiminimai apie šią seriją, kartkartėmis ji man kažkodėl galvoje maišėsi su „Raudonąja karaliene“, bet sulaukusi laisvesnio laiko aš pamaniau, kodėl gi neužbaigus šios serijos? Man antroji dalis juk ypač patiko!

Protagonistė Violeta, rezganti planą, kaip sužlugdyti kilminguosiuosius, taip į jį pasinėrė ir sustoti bei permąstyti savo veiksmų seką ją privertė sesers Heizelės pagrobimas, kuri šiuo metu yra Ežero kunigaikštienės namuose. Vis dėlto ji laikosi ir pasiduoti nežada, kaip tik – dar labiau yra užsidegusi sužlugdyti žiauriąją tvarką ir pakeisti salos gyvenimą amžiams. Tam ji verbuoja kitas merginas, turinčias tokių pat galių, bei su ištikimaisiais sąjungininkais ieško silpnųjų kilmingųjų vietų – kur, kada ir kaip galima juos palaužti.

Jeigu skaitėte pirmųjų dviejų serijos dalių apžvalgas, žinote, jog antroji dalis man labiau patiko nei pirmoji, tačiau visumoje mane sužavėjo pasirinkta pasaulio struktūra, sumanymai, veikėjai ir cinkelis, dėl kurio knyga pasidaro kitokia nei visos – būtent surogatės darė knygą kitokią nei kitos distopijos. Jos man primena šiemet skaitytą „Tarnaitės pasakojimą“, kur moterys yra naudojamos tik dėl galimybės išnešioti kūdikį. Žinoma, „Vienišojo miesto“ serijoje visa tai apipinta ir magiškais, fantastiniais elementais. Likau tai ypatingu serijos išskirtinumu.

Kadangi knygą perskaičiau jau prieš kiek laiko, viska informacija „susivirškino“, todėl galiu sakyti, kad trečioji dalis man patiko mažiausiai. Pirmoji kūrinio dalis buvo pakankamai dinamiška, kadangi Violetai tenka suktis iš padėties, ji sumąsto, kaip patekti arčiau sesers ir stebėti, mėginti apsaugoti ją, skaitytojas pamato Ežero kunigaikštienės rūmus iš visai kitos pusės. Vis dėlto, finalas, kuris, manau, ir turėjo būti stipriausia kūrinio ir, apskritai, serijos dalis, buvo labai blankus, pritemptas, jutau didžiulį intrigos trūkumą. Iki jo nutinka keletas reikšmingų įvykių, kurie tarsi kviečia tvirčiau įsikibti į knygą ir mes pamatome kulminacija, kuri… buvo be galo nuspėjama. Kadangi serija pasirodė jau įsisukus distopijos žanro populiarumui, norėjosi kažko kitokio, kaip ir pati knygos koncepcija, o gavau nelabai kuo ypatingą, nuspėjamą ir blankią pabaigą.

Šioje knygoje vis dar svarbi politinė tematika, kaip žmonės žaidžia nešvarius žadimus tarpusavyje, tai man labai patiko, visi politikavimai ir gudrybės tikrai intrigavo, tačiau, kad ir kaip būtų keista, galų gale manau, kas čia buvo galima apsieti be pagrindinės romantinės linijos, t. y. Violetos ir Ešo istorijos, kuri buvo tarsi vienas didelis pasistumdymas, labai tradicinis ir vėlgi – neišskirtinis. Daug daugiau mano dėmesio sualukė ir Reivena ir Ganetas, spinduliuojantys įdomiu bendravimu ir sudominančia susitikimo istorija. Šalia jų Violeta ir Ešas atrodė lyg seniai susituokusi ir krizę patirianti pora, kai rodosi, kad jie vienas kito nesupranta.

Tad serijos finalui skiriu 3 balus (max. 5). Man vis dar labai patiko dauguma veikėjų ir pirmoji kūrinio dalis, deja, pabaiga nuvylė, ypač turint omeny tai, kaip buvau sužavėta primųjų knygų skleidžiamų emocijų. Bet iš esmės, kaip ir visai neblogai!


All in all, apie seriją: kaip ir minėjau, labiausiai man patiko visa koncepcija, dauguma siužetinių vingių, tikrai įdomūs veikėjai ir sukurtas pasaulis! Visgi romantinė linija nebuvo vedantysis dalykas čia ir gal jos net visai nereikėjo, knyga net gal būtų buvusi feministiškensė! 😀 Neslėpsiu, manau, serija nublanksta visų bado žaidynių, divergenčių ir atrankų eroje, tačiau pagirtina, kad ji nors tam tikromis detalėmis išsiskiria iš minios!

Reklama

Komentarų: 1

    Trackbacks

    1. Ketvirtasis pamišusios dėl knygų gimtadienis! | Pamišusi dėl knygų

    Parašykite komentarą

    Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

    WordPress.com Logo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Google+ photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Twitter picture

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Facebook photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    w

    Connecting to %s

    %d bloggers like this: