Herbjørg Wassmo „Stiklinė pieno“

Dortei penkiolika, ji gyvena Lietuvos kaime. Ši mergina niekada nesvajojo apie didžius nuotykius, apie princus ir baltus žirgus, tik apie kepėjo sūnų Nikolajų, apie šiek tiek mažesnį skurdą ir apie tėtį, kuris dar galėjo gyventi…

Todėl Dortė vis dar negali patikėti, jog niekam nesakiusi sutiko išvažiuoti į Stokholmą dirbti restorane. Ir vis dar negali patikėti, kad tai ją, Dortę, veža per Lietuvą ant galinės Audi sėdynės.

Mašinoje su langais, kurie neatsidaro. Koks tai darbas, mergina sužino per vėlai…

Tai vienas iš nedaugelio kartų, kai pasijuntu ciniška skaitydama kitų skaitytojų komentarus, nes visi tiek liaupsių siunčia šiai rašytojai. Aš vienu ypu turėjau perskaityti tiek „Stiklinę pieno“, tiek „Dinos knygą“ ir kažkokia meh nuotaika. Nėra taip, kad knygas vertinu labai blogai, na bet tikrai daaaaaug daugiau tikėjausi, kai visa Lietuvai alpsta nuo šios autorės kūrybos.

Paauglė Dortė, kilusi iš pusiau rusiškos šeimos, gyvena bevardžiame Lietuvos kaime ir čia jos šeima, po tėvo mirties, vos suduria galą su galu. Tad ji susigundo pažįstamos pasiūlyta mintimi vykti į Švediją, kur, dirbdama padavėja, užsidirbs belenkiek pinigų ir galės lengvai išlaikyti mamą bei seserį. Pasirodo, kad ją apgavo, ir iš tikrųjų mergina pakliūva į prekybos žmonėmis bei prostitucijos tinklą Norvegijoje.

Na tai su tokiu siužetu knygoje nieko šviesaus ir nėra, bet to, aišku, niekas ir nesitiki. Ką autorė gerai įvaldo ir žaidžia su skaitytoju, tai perteikia tą tamsą: labai skaudžiai, psichologiškai sudėtingai, atvirai. Jau gera, skaitant šią knygą, niekam tikrai nepasidarys, bet tas kartu ir labai įtraukia: man buvo sunku tam tikrus epizodus skaityti, ta baimė nenustoja persekioti, bet kartu tai yra tam tikras užtaisas, varantis į priekį. Žmonių psichologija veikia turbūt panašiai, kaip su kriminalų naujienomis – kai gyveni ramų gyvenimą, kažko sukrečiančio vis kartais prireikia.

Kas man nepatiko visai, tai naivumo perspektyva. Į antrą knygos pusę jau kartais, stipriai pasakysiu, vimdė nuo tų stiklinių pieno. Man atrodo hipernerealistiška ir baisiai perdėta, nes nu kiek galima. Aš pilnai sutinku ir suprantu knygos pradžioje, tai labai natūralu ir viskas suprantama, bet tikiesi vargšės merginos, įstumtos į tokius dalykus, metamorfozės, kad ji nors kiek susivoktų realybėje – to labai mažai ir kūrinio pabaigoje. Kažkiek tikrai yra, bet vis tiek ta stipri migla išliko. Apskritai pagalvojau, kad gal Wassmo ne man, jos kartkartėmis perdėtas jausmingumas man per saldus.

Knygą iš novergų kalbos vertė: Agnė Navickaitė

Mano goodreads įvertinimas: 3/5

• Kategorija: Knygos
• Pažymėta:2020 m., 3 balai, norvegija, prekyba žmonėmis, prostitucija, wassmo