Kimberly Brubaker Bradley “Karas, kurį galiausiai laimėjau”

Karas, kurį galiausiai laimėjau - Kimberly Brubaker Bradley |  Patogupirkti.lt

Tai – antroji knygos “Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą” dalis!

Antrasis pasaulinis karas tęsiasi. Ada ir jos brolis Džeimis su savo globėja Siuzana persikelia gyventi į kotedžą, kur jau gyvena Ledi Torton bei jos dukra Megė. Gyvenimas namuose su tokia daugybe žmonių gana sudėtingas ir įtemptas. O dar čia apsigyvena Rūta, žydė mergaitė iš Vokietijos. Vokietė? Ar gali būti, kad Rūta yra šnipė?

Atrodo, kad nelaimė artinasi vis sparčiau, o gyvenimas karo metu tampa vis sunkesnis. Ką nuspręs daryti Ada? Kaip jai toliau kovoti? Ir ką jai teks gelbėti?

Pirmąją šios puikios ir įsimintinos dvilogijos dalį skaičiau dar pernai vasarą, tačiau, perėjusi laiko išbandymus, knyga išliko mano galvoje ir gana neblogai prisiminiau jos veiksmą pradėdama antrąją dalį. Ši autorė dar kartą mane nustebino ir nudžiugino puikiu pasakojimu, kuris, tikiu, prisidėjo prie to, kad nepuoliau į skaitymo bloką, kaip kad jau atrodė, kad nutiks. 

Tad šioje dalyje mes grįžtame pas Adą, jos broliuką Dežimį ir jų globėją Suzaną. Seni išgyvenimai ir klaikios gyvenimo patirtys persekioja Adą kone kiekviename žingsnyje, tačiau bandydama užsigydyti senas žaizdas mergaitė mėgina į gyvenimą priimti naujus, nieko blogo nenorinčius žmones, kuriais jai tenka išmokti pasitikėti. Žinoma, karas nesibaigė, tad asmeninės Ados ar jos namuose vykstančios dramos vyksta bombardavimų, antpuolių ir Holokausto kontekste. Būtent tai yra viena iš naujųjų karo realijų, įtrauktų į kūrinio siužetą, kai Ados namuose apsigyvena žydaitė iš Vokietijos. 

Tai ką, mano akimis, autorė superiškai daro, tai kalba apie traumuotą vaiką. Nors tikrai nesu specialistė ar labai daug nusimananti, jausmas, lyg ji tai daro labai įtikinimai ir atskleidžia autentišką perspektyvą: dažnai gal sunku suvokti nelogišką Ados elgesį, bet visa tai vienaip ar kitaip susieina į jos skaudžius metus motinos namuose, kuriuose ji buvo engiama, skriaudžiama ir nemylima. Ir graudu, ir gražu stebėti mergaitės asmeninį virsmą, kai ji pamažėlę ima suvokti, kad gyvenimas gali būti visai kitoks ir kad aplinkiniai žmonės gali būti nuoširdūs bei mylintys. Įdomu, kiek jaunesniam skaitytojui būtų įdomi ši mergaitės istorija, tačiau nuotykių pasakojime vis tiek netrūksta: Ada su draugėmis turi paslapčių, leidžiasi į įvairias keliones, bet visgi patrauklia forma jaunasis skaitytojas yra supažindinamas su karo kasdienybe: nuo Holokausto ir artimųjų mirčių iki elementaraus maisto stygiaus ir reikalo maistą taupyti. O kur dar arkliai! Šių gyvūnų mylėtojams abi knygos turėtų tikrai patikti, net galima sakyti, kad tai puikus pavyzdys, kaip terapinis kontaktas su gyvūnu gali padėti nuskriaustam vaikui įsilieti į daugiau mažiau įprastą gyvenimą.

Knygą išleido leidykla “Nieko rimto”, iš anglų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė.

Mano goodreads įvertinimas: 4 iš 5.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: