Madeline Miller “Achilo giesmė”

Achilo giesmė (2021) | Knygos.lt

Jūrų nimfos Tetidės ir karaliaus Pelėjo sūnus Achilas, „geriausias iš graikų“, – tvirtas ir mitrus gražuolis, kuriam neatsispiria nė vienas sutiktasis. Patroklas – nerangus jaunuolis, dėl beprasmiškai žiauraus poelgio ištremtas iš savo tėvynės į Pelėjo rūmus. Nepaisydami tarpusavio skirtumų, Achilas ir Patroklas susidraugauja. Kartu mokydamiesi karo ir medicinos menų, jie tampa vis artimesni ir įsimyli, nors rizikuoja užrūstinti nuožmiąją Tetidę, nepritariančią jų jausmams. 

Pasklidus žiniai, kad Spartos karaliaus žmoną Helenę pagrobė Trojos karaliaus sūnus Paris, Achilas iškeliauja į žygį prieš Troją pasitikti išpranašauto likimo, o nerimo dėl mylimojo kamuojamas Patroklas seka paskui. Jiedu nė nenutuokia, kokių sunkių išbandymų ir siaubingų aukų iš jų pareikalaus rūsčiosios lemties deivės moiros.

Ar dabar kalbėdama apie savo Achilo sausgyslę aš graudinsiuos? I THINK SO

Labai liūdna ir gražu. Tokios knygos mane visada pavergia, nepaisant kažkokių trūkumų ar dalykų, kuriuos įprastai vertinčiau neigiamai. Šiuo atveju knyga išsunkė širdį, pabaigus ją buvo graudu, bet kadangi esu emocinga skaitytoja – į nieką nekeisčiau šios skaitymoi patirties. Tik bėda, kad po tokių knygų atsiranda alkis, kurį labai sunku patenkinti 😀

Miller, nusprendusi remtis Homero “Iliada” kuria pasakojimą apie Patroklo, ištremto karalaičio, ir  “geriausiojo iš graikų” Achilo meilės istoriją. Ypatinga tai, kad šioje knygoje jie bręsta ir auga kartu, po truputį atrasdami, kad jų draugystėje slypi ir kiek kitoks potraukis. Jų tokia savotiška coming of age istorija vyksta graikų ir trojėnų konflikto kontekste, kai Achilas iškyla kaip didysis graikų karys, o Patroklas, tuo tarpu, kiek pacifistikšai mėgina atsiriboti nuo karo vaizdų, tačiau nepabėga nuo Achilo: jie pereina daugybę iššūkių ir išmėginimų, bandančių jų ryšio stiprumą. Tad na kaip suprantate, graikų mitologijos mėgėjams ši knyga pats tas 🙂

Išskirtinumas šios knygos man būtų ne tik tai, kad pasakojimas yra pastatytas ant veiksmo ir čia ne tiek daug kalbama apie vidinius žmonių išgyvenimus, tačiau įvyksta tiek visko daug, tiek daug veikėjų, tiek daug susitikimų ir patirčių, kad galbūt kai kuriems skaitytojams galėtų susisukti galva. Visgi autorė (o kartu ir vertėja) paskanina šį įtempto veiksmo pasakojimą subtiliais epizodais, kurie koncentruojasi ties Achilo ir Patroklo ryšiu: tai, kaip apibūdinami jų santykiai, man buvo absoliučiai fantastiška. Tas išlaikytas subtilumas, kartkartėmis persmelktas melancholijos, savotiškas minimalizmas, kai užtenka vos kelių žodžių, užpildė širdį įvairiausiomis emocijomis. Achilo ir Patroklo švelnios akimirkos kartu versus karo vaizdus, kai žuvo labai daug žmonių, kėlė kontrastingą pojūčių jūrą, – turbūt tai viena priežasčių, kodėl knygą perskaičiau tikrai greitai. Nesinorėjo sustoti, o pabaigus ir nuverkus posmą norėjosi pradėti iš naujo. Tik taip mane paveikiančias knygas galiu vadinti pačiomis pačiausiomis, o dabar tenka ieškoti, kuo užpildyti tuštumą, atsiradusią perskaičius “Achilo giesmę”. Neabejotinai imsiuos ir “Kirkės”.

Knygą išleido leidykla “Baltos lankos”, iš anglų kalbos vertė Adonė Mitkevičienė. 

Mano goodreads įvertinimas: 5 iš 5. 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: