Renata Šerelytė „Rebekos salos“

Gyventi kur kas paprasčiau, kai gerai moki spręsti lygtis ir išmanai taisykles. Kai puikiai žinai savo pareigas ir teises. Ir kai viską gali sutvarkyti pasitelkęs skvarbų protą, logiką ir ironiją.

Šiems protingiems žodžiams galėtų paprieštarauti nebent žmonės, kurie galvoja vienu smegenų pusrutuliu. Tačiau Rebeka – ne iš tokių. Ji – nuovoki ir guvi penkiolikmetė, viena iš tų mergaičių, kurias galima drąsiai vadinti perfekcionistėmis. Ji didžiuliais žingsniais veržiasi per gyvenimą triuškindama visas pasitaikančias kliūtis. Kol netikėtai patenka į pasaulį, kuriame nebeveikia išmoktos taisyklės…

Penkių salų pasaulyje Rebekai teks išmokti nugalėti save: įveikti savo išankstinę nuomonę, įsivaizdavimus, antipatijas. To, ko išmoks salose, ji nepamirš niekada.

Lietuvių autorės Renatos Šerelytės knyga „Rebekos salos“ tokia… lietuviška. Nepamanykit nieko blogo, yra daug gerai rašančių lietuvių autorių ir, manau, jog rašytoją R. Šerelytę galima priskirti prie jų, tiesiog… Na, knyga skirta jaunimui, bet kol kas niekas negali pakeisti mano nuomonės ir nusistatymo, jog lietuvių autoriai ne itin gerai geba rašyti jaunimui. Vaikams – taip, suaugusiems – taip, tačiau jaunimas lieka toks užmirštas. Žinom, juk visai neseniai nuaidėjo žinia apie jaunimo knygos konkurso knygą laimėtoją, kurią labai noriu perskaityti (ir kitas dvi finalininkes), nes gal būtent šios knygos pakeis mano nuomonę. Bet „Rebekos salos“… Nežinau, atrodo pagavau mintį, bet lyg ir ne.

Taigi, knygoje pasakojama apie paauglę, vardu Rebeka. Ji mokosi mokykloje, jos mama – meilės romanų autorė, o tėvas – gastroliuojantis aktorius. Ne idiliška šeima, bet ir ne pati baisiausia. Keisti dalykai pradeda dėtis, kai Rebeka į telefoną gauna neįprastą žinutę apie įvairių reikalų tvarkymą ir kad toji „firma“, atsiuntusi žinutę, skiria sutikusiam žmogui patikėtinį ir t.t. Tiesą pasakius, šioje knygos vietoje buvau tokia pasimetusi ir nesupratau, kas čia per reikalai verda. Grįžusi namo, Rebeka staiga iš normalaus pasaulio persikelia į penkių salų pasaulį, kuriose jai teks ne tik sužinoti šeimos paslaptis, bet ir pasikeisti pačiai, pakoreguoti savo požiūrį į pasaulį.

Tas keistasis salų pasaulis buvo tikrai painus. Kiekvienoje saloje Rebeka galėjo aplankyti savo labai pasikeitusią mamą, tėtį, senelę, atsidurti mokykloje ar nuvykti laivu pas Oną Mariją – moterį, kuri itin privertė Rebeką susimąstyti šio keistos situacijos metu. Mokykloje paauglę pasitiko direktorė, panaši į „firmos“ atsiųstą patikėtinę, kuri elgėsi keistai, tačiau taip buvo tik todėl, jog Rebeka visiškai iš pradžių (rodos, net ir pabaigoj) nesuprato mokyklos sistemos. Vėliau, manau, tiek skaitytojas, tiek ir pagrindinė veikėja priprato prie direktorės. Taip pat šiose salose Rebeka susitiko su savo močiute, su kuria, kiek supratau, realiame gyvenime nebendrauja, nes to nenori tėvai. Žodžiu, visas šis Rebekos salų pasaulis man atrodė toks, jei galima taip sakyti, hiperbolizuotas: rodėsi, jog Rebekos artimieji šiame pasaulyje emocijos daug ryškesnės ir elgesys, rodos, sustiprintas nei realiame pasaulyje.

Pati Rebeka man nelabai patiko. Turbūt skaitėte anotaciją, pateiktą viršuje, tačiau mano požiūris į pagrindinę veikėją yra visai kitoks nei aprašyta anotacijoje. Ji man nei atrodė labai perfekcionistė, nei itin nuovoki. Taip, Rebeka yra protinga, mąstanti paauglė, tačiau ji man atrodė ciniška, nepatenkinta viskuom, kas aplink ją sukasi. Atrodo, Rebekos vidinės savybės yra itin kontrastingos, todėl mano mintys apie šią veikėją yra gana tokios mixed. Tik noriu pridurti, jog knygos pabaigoje man Rebeka visai pradėjo patikti, jos personažas tapo priimtinas, tačiau netrūko ir momentėlių, kai ji mano akyse pasišiukšlindavo ir vėl trumpam tapdavo ta impulsyvia penkiolikmete. Galbūt būtent taip autorė norėjo parodyti Rebekos, kaip asmenybės, augimą šioje neįprastoje istorijoje.

Šiai knygai, pretendentei į geriausios metų knygos paaugliams rinkimus, skiriu 3 balus (max. 5). Knyga kaip ir būtų nieko, tačiau ją vidutinioke paverčia keli faktai. Visų pirma – ji labai trumpa (192 psl.). Man atrodo, jog rašytoja galėjo daugiau aprašyti sutiktus veikėjus, kuriuos mano galvoje vis dar dengia paslapties šydas. Taip pat man trūko Rebekos realaus gyvenimo, jos kasdienybės, nes atrodo, jog aš pamačiau tik paviršutiniškąją Rebeką, o man norėjosi su šia heroje susipažinti labiau, kadangi, na žinot, ji juk pagrindinė veikėja. Bet šiaip visai neblogai. Nesigailiu, kad perskaičiau. Tai va.

• Kategorija: Knygos
• Pažymėta:3 balai, asmenybės augimas, fantastika/realizmas, lietuvių knygos, vaikų ir tėvų santykiai, šerelytė