Leigh Bardugo „Šešėlis ir kaulas“

shadow-and-boneApsuptą priešų, kažkada garsią Ravkos tautą dalija Šešėlio kanjo­nas – neįžengiamos tamsos ruožas, knibždėte knibždantis monstrų, mintančių žmonėmis.

Alina Starkova niekuomet nepasižymėjo ypatingais gabumais. Tačiau kai kanjone užpuolamas jos pulkas ir žiauriai sužeidžiamas geriausias draugas, joje prabunda slypėjusios galios ir išgelbėja bičiulio gyvybę. Šios galios gali padėti išlaisvinti nusiaubtą ir karų niokojamą šalį. Išplėšta iš savo aplinkos ir nugabenta į karališkąjį dvarą, Alina mokoma būti grišų nare – magiškojo elito dalimi, kuriam vadovauja paslaptingasis Darklingas.

Vis dėlto šiame pasaulyje niekas nėra tuo, kuo atrodo esąs. Kai prieš akis dunkso neįžvelgiama tamsa, o visos karalystės likimas priklauso nuo Alinos nepažintos galios, ji turi atskleisti grišų, o sykiu ir savo širdies paslaptis.

„Grišų“ serija spėjo išgarsėti ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Dėl savo unikalumo ją pamilo daugelis knygų mylėtojų ir užsienyje jau yra leidžiama tame pačiame pasaulyje, tik visai kitų žmonių istorija – „Six of Crows“. Į šios knygos nuotykį leidausi… neturėdama kažkokių lūkesčių, nes net neįsivaizdavau, ko galiu tikėtis. Ir likau labai pamaloninta.

Alina Starkova, pagrindinė knygos veikėja, yra kartografo padėjėja ir piešia žemėlapius. Ji kartu su bendramoksliais (ir geriausiu draugu nuo vaikystės, Malu) priklauso paprastų žmonių luomui, kadangi vaikystėje atlikti tyrimai neparodė kažkokių Alinos galių. Tačiau yra grišos – žmonės, turintys kažkokių ypatingų, magiškų gebėjimų, už kuriuos kitose šalyse būtų medžiojami ar žudomi. Alina kartais pasvarsto, ką reiškia būti griša, tačiau apie tai daugiau nesusimąsto. Vieną dieną keliaudama su bendramoksliais į pavojingąjį Šešėlio kanjoną, kuriame tūno baisios ir žmonių kraują užuodžiančios būtybės, Alina baisioje situacijoje, kuomet tenka kovoti vardan draugo gyvybės, atranda turinti tų paslaptingųjų galių, būdingų grišoms.

Gerbėjų kūryba

Visa istorija buvo labai greita ir įtraukianti. Įdomu buvo stebėti Alinos bandymą prisijaukinti savo gebėjimą, taip pat – priprasti, suvokti grišų gyvenimo būdą. O visa koncepcija knygos yra tikrai neeilinė – aprašomas distopinis pasaulis yra tampriai susijęs su rusiška kultūra – vardai, įvaizdžiai, kalba, gyvenimo būdas, buitis – labai daug kas šioje knygoje buvo atpažįstama (kas, mano manymu, yra tamsus miškas vakarų pasaulio šalims). Man ši mintis pradžioje atrodė kiek keista, bet supratusi, jog Leigh Bardugo čia pasidarbavo iš peties, visą atskleidžiamą grišų gyvenimą, kultūrą vertinu tikrai teigiamai.

Man patiko pati Alina ir kiti veikėjai. Kaip įprasta distopijoje, Alina turėjo grišų pasaulyje draugę, priešę, pagalbininkų ir mokytojų. Kiekvieno jų tipas, įvaizdis, charakteris buvo kitoks, kai kurių – gal net nenuspėjamas – dėl to buvo tik dar įdomiau, augo intriga, kaip Alina bendraus toliau su vaizduojamais veikėjais. Apie kai kuriuos jų yra net atskirai išleistos novelės, trumpesnės apimties kūrinėliai, kuriuose tam tikri įvykiai ar priešistorė vaizduojama iš jų perspektyvos, todėl tikrai būtų įdomu perskaityti istoriją iš kitos pusės.

Romantinė linija čia buvo ir esu ja visai patenkinta. Knygoje esama meilės trikampio, kurio dalys buvo Alina, Malas, jos geriausias draugas nuo pat vaikystės, ir Darklingas – galingiausiasis griša, kurio valiai paklūsta daugelis. Pastarasis čia kaip ir atliko blogo berniuko vaidmenį. Tad Alina kone visą knygą buvo plėšoma širdgėlos ir neapsisprendimo. Kai tik atsirado konkretesnių užuomazgų apie romantinę liniją, maniau, kad viskas bus gana nuspėjama. Kur tau. Mano nuomone, likau apgauta ir dėl to labai laiminga, paradoksalu, ar ne? Atrodė, jog šios linijos varomasis varikliukas yra faktas, jog manai, kad žinai, kaip viskas bus, bet autorė išmetą kokį plot twist‘ą, kuris visas kortas sumaišo ir tada nebežinai, ko tikėtis toliau. Ir taip pirmyn atgal. Kartais ir mąsčiau, kad čia galbūt viskas sukasi per greitai, bet galų gale visai likau patenkinta dinamiška romantine linija ir rezultatu.

Knygai po labai daug dvejonių ir svarstymų skiriu 4,5 balo (max. 5). Nežinau, gal dar netyčia dar pakeisiu ateityje vertinimą, nes mane vis taip plėšo abejonės, kad nebežinau ką daryti. Kaip ir neturiu, ko prikišti, tačiau žinot, širdyje nėra to tokio užtikrinto jausmo, nėra taip, kad kai perskaičiau knygą, likau pametusi galvą ir be jokių abejonių skirianti aukščiausią balą. Vis dėlto dėl knygos unikalumo ir dinamiškumo tikrai rekomenduoju ir pati spirgu, kaip noriu perskaityti antrąją „Grišų“ serijos dalį!!!

Reklama

2 Komentaras

    Trackbacks

    1. 2016 m. VASARA | Pamišusi dėl knygų
    2. TOP 10 knygų serijų, kurias noriu tęsti/pabaigti | Pamišusi dėl knygų

    Parašykite komentarą

    Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

    WordPress.com Logo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Google+ photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Twitter picture

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    Facebook photo

    Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

    w

    Connecting to %s

    %d bloggers like this: